Ikimokyklinis ugdymas

Ankstyvasis amžius- laimingasis žmogaus gyvenimo laikotarpis. Tada ir ašaros neskaudžios, ir vargai ne tokie baisūs. Vaikas tarsi pievų drugelis laksto, krykštauja, gėrisi saulėtu pasauliu. Plati šypsena, žibančios akys. Vaikas žaidžia, nes jam smagu. Žaisti - reiškia mokytis. Žaisdami ankstyvajame amžiuje vaikai lavėja, žaidimas skatina jų sensorinę, motorinę veiklą, ugdo mąstymą, fantaziją, kūrybiškumą. Taip lavėja jų kalba, mokymasis bendrauti. Lopšelis- darželis pirmoji įstaiga, kurioje mažyliai įgyja bendravimo, žaidimų, darbo grupėje patirties.

Ateina toks laikas, kai jau nusprendėte, kad pradėsite lankyti lopšelį, bet jus kamuoja abejonės ar jis pritaps, ar nesusirgs? Ankstyvajame amžiuje dar trūksta bendravimo įgūdžių. Susitikę vaikai nepažįsta vienas kito. Jiems būdinga žaisti individualiai. Todėl labai svarbu padėti išmokti žaisti vienam šalia kito, pykčio ir ginčo metu dalintis žaislais, išmokti paguosti draugą. Mažylius nuolat reikia skatinti pasakyti žodžiais tai, ką jie bando išreikšti garsais ar veido mimika. Taip jų žodynas gausėja žodeliais, sakinukais. Labai svarbu išgirsti čiauškėjimą kaip kalbą. Nuolat pakartoti, išplėsti jų sakinukus, kad mažylis žinotų, jog jį suprato. Ankstyvajame amžiuje savarankiškumas suteikia vaikams pasitikėjimo ir pradeda pajausti savo „Aš“ „ Aš galiu“. Savarankiškumas būtinas, norint išmokti patiems valgyti, apsirengti, eiti į tualetą ir t.t. Ne visada vaikams pavyksta greitai išmokti. Nuolatinis, glaudus bendradarbiavimas su tėveliais padeda griečiau išmokti. Svarbu, kad būtų vienodi reikalavimai tiek lopšelyje, tiek namuose. Mažyliui nuo pirmųjų dienų padeda mielos auklėtojos. Jos viską daro, kad vaiko pirmosios akimirkos grupėje įsispaustų į širdelę pačiomis šviesiausiomis spalvomis. Šio amžiaus mažylių grupėse sukurtos žaidimų erdvės, kuriose jie nevaržomai gali pereiti iš vienos į kitą. Smagu žiūrėti, kai jiems „kojinė virsta močiute“, „ kepurė- mėlynu žirgu“, „kėdutė - pilimi“. Mažyliai nuolat skatinami kūrybiškai veikti, mąstyti. Todėl džiugu, kad jie noriai dalyvauja į vairiose veiklose, renginiuose.

Parengė lopšelio grupės auklėtoja Daiva Jankauskienė

Ikimokyklinis vaikų amžius-3-5 gyvenimo metai-yra ypatingas. Šiuo gyvenimo tarpsniu vaikai pradeda pasitikėti kitais žmonėmis, esančiais už šeimos ribų, tampa savarankiškesni, smalsauja, tyrinėja aplinką. Pagrindine vaikų veikla tampa žaidimas. Ugdymas vyksta per žaidybinę veiklą. Sparčiai plečiasi vaikų žodynas, tobulėja sakinių struktūra. Fiziškai stiprėja ir pats vaikas, vystosi įvairios vaiko raidos sritys.

Vaikai mokosi pažinti visuomenėje priimtas vertybes ir elgesio taisykles. Pradeda save suvokti kaip asmenybę-tai „aš“. Atsiranda pasitikėjimas savimi, draugiškumo jausmas, geba reikšti pykti, džiaugsmą.

Fizinis aktyvumas svarbus vaiko sveikatai, jo gerovei. Žaidžiame įvairius judriuosius, sportinius žaidimus. Mokomės šokinėti, išlaikyti pusiausvyrą, mesti, spirti, griebti. Mokomės įvaldyti smulkiosios motorikos judesius, pvz.: kirpti su žirklėmis, lipdyti ir pan.

Ikimokykliniame amžiuje pažinimo raida atspindi vaiko tobulėjimą. Ji apima tai, kaip vaikas mąsto, suvokia pasaulį ir pritaiko tai, ką išmoksta. Šiame tarpsnyje išskiria vaikų kūrybiškumas. Vieną minutę jie nori būti „gaisrininkais“, o kitą „statybininkais“, inscenizuoti ir pritaikyti atitinkamus veiksmus. Nepaprastai smagu stebėti ikimokyklinuko pažinimo kelią.

3-5 metų vaikams daug kalbant, jų žodynas neįtikėtinai prasiplečia. Mokomės susidraugauti su knygelėmis, pasakoti, domėtis raidėmis. Šiame amžiaus tarpsnyje klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas yra tarpusavyje susiję.

Ikimokyklinis amžius-produktyvus laiko tarpas, kurį tinkamai išnaudoti privalu ne tik pedagogams, bet ir tėvams, kad jų atžalos augtų fiziškai sveikos, pilietiškos, brandžios mokyklai.

Parengė ikimokyklinės ugdymo grupės auklėtoja Laimutė Kanopienė

Specialusis ugdymas

Įstaigoje veikia Vaiko gerovės komisija (VGK), kurioje svarstomi vaiko ugdymo(si) sunkumai, specialiosios pagalbos teikimo klausimai.

Vaiko gerovės komisija, tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus:
     • atlieka vaiko, turinčio ugdymo(si) sunkumų pradinį vertinimą;
     • esant reikalui, siunčia nuodugniam įvertinimui į Panevėžio miesto pedagoginę psichologinę tarnybą;
     • konsultuoja tėvus ir teikia jiems metodinę pagalbą įvairiais vaiko ugdymo klausimais.

Specialiųjų poreikių vaikams nuo 3 iki 7 metų specialųjį ugdymą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje skiria pedagoginė - psichologinė  tarnyba  (PPT),  kuri  įvertina  specialiuosius vaiko ugdymo(si) poreikius.

Įstaigoje ugdomi vaikai, turintys: fonetinius kalbėjimo sutrikimus, sklandaus kalbėjimo (ritmo) sutrikimus, fonologinius kalbos sutrikimus, kalbos sutrikimus (žymų kalbos neišsivystymą), (vidutinį kalbos neišsivystymą), (nežymų kalbos neišsivystymą), mokymosi sunkumus dėl sulėtėjusios raidos (kalbos).

Specialioji pedagoginė pagalba – tai pedagoginių priemonių sistema, padedanti užtikrinti veiksmingą specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymą.
Specialiųjų poreikių turinčiu vaiku yra laikomas vaikas, kuriam iškyla ugdymosi sunkumų ir kuriam reikalinga specialioji pedagoginė pagalba. Ugdymo(si) sunkumų gali kilti dėl fizinės negalios, regėjimo, klausos, kalbos sutrikimų, elgesio ar emocinių problemų.
Specialusis ugdymas gali būti skiriamas vaikams, turintiems nedidelių, vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Specialiojo ugdymo tikslas - didinti specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymo(si) veiksmingumą.
Specialiojo ugdymo uždaviniai: 
    • Nustatyti vaikų specialiuosius ugdymo(si) poreikius ir juos tenkinti. 
    • Stiprinti pedagogų, tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimą ugdyti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo(si) poreikių. 
    • Laiduoti palankias ugdymo(si) sąlygas specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

Specialusis ugdymas organizuojamas vadovaujantis:
   •  Lietuvos Respublikos Konstitucija
   •  LR Švietimo įstatymu
   •  Specialiojo ugdymo įstatymu
   •  Vyriausybės nutarimais

Specialusis ugdymas darželyje vyksta daugiausiai per žaidybines veiklas, išryškinant vaiko stipriąsias puses bei lavinant silpnąsias. Vaikams, turintiems specialiuosius poreikius, padeda:

Logopedas- įvertina vaikų, lankančių įstaigą kalbos ir komunikacijos raidą
Mokslo metų pradžioje išsiaiškinami ir įvertinami vaikų kalbos sutrikimai, numatomos sutrikimo įveikimo galimybės, organizuojant individualias, pogrupines, grupines pratybas. Ugdytiniai, turintys žymesnius kalbos sutrikimus konsultuojami ir įvertinami Panevėžio PPT.
Logopedinėse pratybose, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, kalbos ir kalbėjimo sutrikimo pobūdį, mokomi, tikslinamas garsų tarimo taisyklingumas, lavinamas girdimasis suvokimas, tikslinamas erdvės, laiko bei regimasis suvokimas, lavinama smulkioji motorika. Logopedas naudoja įvairius ugdymo metodus, dirba individualiai, kad vaikai kuo geriau būtų parengti mokyklai, kad kalba būtų tiksli, išplėtota, atitinkanti amžių.

Specialusis pedagogas - įvertina vaikų įgūdžius ir pasiekimų lygį, nustato vaikų specifines negalias, elgesį, emocijas, dėl kurių jie turi mokymosi  sunkumų.

Numato tolimuosius ir artimuosius darbo su vaikais, turinčiais specifinius raidos sutrikimus, tikslus ir uždavinius,  palankiausius ir tinkamiausius ugdymo(si) metodus ir būdus, galinčius tenkinti vaikų specialiuosius poreikius. Fiksuoja vaikų pasiekimus (2 kartus m. m. metu). Bendradarbiauja su auklėtojomis, kitais įstaigos specialistais bei tėvais, numatant sutrikimo įveikimo tęstinumą. Vykdo tėvų ir pedagogų specialųjį pedagoginį  švietimą.  Padeda ugdytiniams optimaliausiai (pagal gebėjimus) lavėti ir pasirengti mokyklai.
 

Psichologas- įvertina mokinio asmenybės ir ugdymosi problemas, galias, nustato sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugydmosi  problemas; konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius vaikus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) šių problemų sprendimo klausimais.

Vaikų  psichologinis konsultavimas skiriasi nuo suaugusiųjų psichologinio konsultavimo savo forma. Be pokalbių, naudojami terapiniai žaidimai, pasakos, piešiniai, vaidinamos konkrečios situacijos  ir pan. Konsultuojant labai svarbus tėvų įsitraukimas į terapinį procesą, jų supratimas, pagalba, palaikymas. Darželio psichologė teikia individualias psichologines konsultacijas vaikams, tėvams, pedagogams.

Padeda vaikams:
      • atsiradus bendravimo problemoms (bendraujant su bendraamžiais, tėvais, pedagogais);
      •  pasireiškus netinkamam elgesiui (pykčio protrūkiams, melavimui, pasisavinant svetimus daiktus);
      •  iškilus ugdymosi sunkumams darželyje (nesėkmės atliekant užduotis, dėmesio išlaikymo sunkumai, vengimas atlikti užduotis, ugdymosi motyvacijos  stoka);
       • atsiradus pernelyg didelėms baimėms;
      •  išgyvenant krizes: tėvų skyrybos, netektis, smurto ir pan.

Kineziterapeutas-masažuotojas- organizuoja kineziterapijos užsiėmimus vaikams turintiems judesio ir padėties sutrikimų. Vaikų grupelės sudaromos atsižvelgiant į iš gydytojo atneštas pažymas, PPT rekomendacijas. Gydytojams nustačius vaikų fizinius sutrikimus, jiems teikiama masažisto pagalba. Koreguojanti mankšta ir masažas atliekami  vaikams, turintiems netaisyklingos laikysenos, plokščiapėdystės ir kitus raidos sutrikimus. Užsiėmimai vyksta individualiai ir grupelėmis, naudojant įvairias kineziterapijos priemones. Pratimai parenkami pagal sutrikimo pobūdį.

Parengė logopedė Kristina Belazarė